Grim.blogas.lt - mafijos stiliumi

Kiek užtrukau, bet vis dėlto perskaičiau dar vieną Mario Puzo šedevrą - “Sicilietį”. Kažkada blog’e pateikiau šios knygos aprašymą. Tuomet dar buvau perskaitęs vos kelis puslapius. Paskui trugdė mokslai ir pan., todėl skaitymas nutrūko. Bet štai per keletą dienų dideliais kąsniais godžiai skaičiau.

Dar kartą - ši knyga turi sąsajų su “Krikštatėviu”, bet ne tiek jau daug. Pagrindinis dalykas, kuris jungia šiuos kūrinius - mafija. Jeigu “Krikštatėvyje” pasakojama apie italų mafiją JAV, tai “Sicilietyje” - apie tikrą sicilietišką mafiją pačioje Sicilijoje. Pagrindinis veikėjas - siciliečių didvyris Salvatorė Giljanas (jį visi vadino Turiu). Po vieno kruvino nutikimo jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Visų pirma, jis suprato esąs nemirtingas (nesupraskit tiesiogiai - jam tiesiog sekėsi išvengti mirties). Jis tapo didvyriu, bent jau jam taip atrodė.

Turis buvo tarsi Robinas Hudas. Jis vogdavo iš turtuolių pinigus, brangenybes ir atiduodavo grobį vargšams siciliečiams. Visi gyventojai jį pamilo ir tapo jo sąjungininkais. Bet laikui bėgant, pačiam Turiui nesuprantant, jis tapo naujos mafijos pradininku. Nors jis pats nekentė sicilijos mafijos ir didžiausio jos boso - dono Kročės, tačiau pats Giljanas išdavikus (kurie nesilaikė omertos įstatymo) pradėjo bausti mirtimi. Kurį laiką atrodo, kad jis vistiek yra didvyris. Tačiau tikroji tiesa - pats Turis Giljanas tapo savitos mafijos bosu.

Na, o knygos pabaiga - pribloškianti. Niekaip negali tokios pabaigos nuspėti. Ji sukrečianti, nors ilgainiui galima pradėt jausti šiokią tokią panieką šiam didvyriui, kuris pradėjo žudyti be reikalo (anksčiau jis stengdavosi išvengt žudymų, bet per 7 metus banditavimo pradėjo vis dažniau žudyti), knygos pabaigoje pasidaro jo gaila.

Knygos vertinimas: 10/10. Tiesą sakant, vertinti būtų galima net 12/10 ar pan..